Pelenės muškietininkai

Trys muškietininkai - Atas, Portas ir Aramis - įsimylėjo Pelenę. Jie visi siekė jos meilės, ir galų gale Pelenė išsirinko šaunųjį Aramį ir pranešė visiems trims draugams, kad bus jo mergina, o galbūt, kažkada ateityje, ir žmona.

Pelenė nusprendė, kad jai nusibodo kęsti pamotės ir įseserių patyčias: ji pabėgo iš tėvo namų ir patraukė tiesiai pas savo mylimąjį.

Pelenė priėjo plačią sraunią upę. Perplaukti upės ji negalėjo, tad, apsidairiusi, pamatė žmogų su valtimi ir paprašė ją perplukdyti. Valtininkas sutiko, bet pareikalavo sumokėti. Pelenė neturėjo nė skatiko. Tada valtininkas sutiko ją perkelti, jei Pelenė atiduos jam savo drabužius.

Perplaukusi upę, nuoga Pelenė nuėjo į miestelį, kur gyveno visi trys muškietininkai. Ji pasibeldė į Aramio duris ir pasakė, kad jau yra pasiruošusi būti kartu.

Bet Aramis buvo dar nepasiruošęs gyventi kartu, o ir truputį apšalo pamatęs, kad Pelenė atėjo pas jį nuoga. Ką kaimynai pasakys? Jis atsisakė įleisti Pelenę, ir pasiūlė jai gal nueiti į kokį pasimatymą ketvirtadienį vakare, o kol kas jis užsiėmęs.

Pelenė verkdama patraukė pas Portą ir pasiprašė prieglobsčio. Bet Portas taip pat neįsileido Pelenės: juk ji - jo draugo Aramio mergina, koks gi jis būtų draugas, jei paviliotų iš draugo merginą?

Pelenė visai puolė į neviltį ir nuėjo pas Atą. Atas ją įsileido, pagirdė arbata, davė naujus drabužius ir grąžino tėvui ir pamotei: juk ten - jos namai, nedera padoriai merginai trintis su muškietininkais.